Kalbų kavinės istorijos: Anglų kalbos kavinė airių užeigoje „The Dubliner“ Vilniuje
Paskaitykite, kokia iš tikrųjų yra Kalbų kavinė jos lankytojų akimis.
Norėdamas lavinti savo anglų kalbos įgūdžius, į rankas imi anglų kalba parašytą romaną arba įsijungi CNN kanalą.
Norėdamas anglų kalba išreikšti mintį, junti, kad žodžiai “stringa”. Tuomet ieškai žmogaus kalbos įgūdžiams patobulinti.
Kalbų kavinė – tai puiki galimybė tiems, kuriems trūksta kalbos įgūdžių. Tai vieta, kurioje kiekvienas dalyvis anglų kalba gali laisvai reikšti mintis, o sykiu pažinti žmones ar net įgyti draugų. Čia aplinka natūrali, atpalaiduojanti, bendruomeniška. Kelios valandos bendravimo su gana skirtingais žmonėmis įvairiomis temomis, pasidalinimas kelionių, švenčių ar kasdienybės įspūdžiais prabėga akimirksniu. Nauda ir malonumas garantuotas.
Lilija, Vilnius
Kalbų kavinę lankiau nuo 2007 m. spalio iki 2008 gegužės. Manau, kad tai buvo puiki proga prisiminti anglų kalbos žinias ir išmokti naujų naudingų frazių. Kai pradėjome, visai nežinojau, ko tikėtis. Laimei, turėjome nuostabų mokytoją, tikrą anglą, kuris visuomet kantriai mūsų klausydavo. Beje, jis mokėjo lietuvių kalbą, todėl kartais išversdavo mums tai, ko nesuprasdavome. Man labai patiko, kad visų grupės dalyvių lygis buvo maždaug vienodas, todėl niekam nebuvo baisu suklysti. Visai neseniai grįžau iš atostogų Kretoje ir galiu pasakyti, kad man buvo daug lengviau bendrauti anglų kalba negu anksčiau. Be to, geriau supratau, ką kalba kiti, ir todėl daug smagiau jaučiausi.
Aušra
Ar tikrai taip svarbu, kur būtent susitikti? Manyčiau, kad taip, juk greičiausiai visi mes renkames skirtingas vietas, priklausomai nuo to, ar norime kavos su pyragu ar kažko „rimtesnio“, ar jaučiames labiau nusiteikę ramiam pokalbiui jaukioje aplinkoje, ar atvirkščiai – ieškome triukšmo ir šurmulio aplinkui...
Kai surengėme pirmąją mūsų kalbų kavinę galiniame knygyno kambarėlyje, visi atrodė tuo patenkinti: po ranka visalaik būdavo gausybė „kalbų mokomosios medžiagos“, bei nestokojome pagalbos iš viso anglakalbio personalo – juk Kavinė tai dar vienas būdas potencialiems pirkėjams pritraukti! Tačiau po kelių susitikimų supratome, kad kažko trūksta. Pasirodo, kadangi dauguma dalyvių atvykdavo iškart po darbo, alkio jausmas kaskart neleisdavo jiems atsipalaiduoti. Štai toks paprasčiausias kiekvieno mūsų poreikis baigiantis darbo dienai: ko nors užkąsti! Taigi, mūms teko kraustytis – tad dabar renkames „tikroje“ kavinėje su tikruoju meniu.
Taigi, tariantis dėl susitikimo laiko ir vietos, siūlau prisiminti tai, kad net ir mažas sumuštinis su gardžios kavos puodeliu gali stebuklingai sušildyti ir pralinksminti!
Olga
